Vertinamųjų lygmenų apibrėžtis


Vertinamųjų lygmenų apibrėžtis

Aukštojo mokslo politikos priemonės (sprendimai) gali būti skirti inicijuoti pokyčius sisteminiu (nacionaliniu), institucijos (aukštosios mokyklos ar kitos susijusios institucijos) ar individualiu (asmens) lygmeniu.

1 pav. Vertinamųjų lygmenų sistema

Sisteminis lygmuo – nacionalinė studijų politika (strategijos, plėtros programos) ir jos įgyvendinimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kurie formuoja aukštųjų mokyklų ir asmenų veiklos teisinę aplinką bei nustato santykius tarp institucijų ir (arba) studijų sistemos suinteresuotų šalių.
Institucinis lygmuo – aukštajai mokyklai priskirtos atsakomybės sritys ir funkcijos, esminės studijų politikai įgyvendinti ir adaptuoti kintančiomis sąlygomis; procedūros; žmogiškieji ištekliai, žmogiškųjų išteklių valdymo ir kvalifikacijos tobulinimo procesai; materialieji ištekliai; vidinė ir išorinė komunikacija.
Individualus (asmens) lygmuo – tikslinių grupių motyvacija ir kompetencijos (žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai), įgyjamos formalaus, neformalaus ar savaiminio mokymosi būdu; asmens profesinė veikla, dalyvavimas visuomenės gyvenime ir saviraiška.
Kolegijos veikla vertinama instituciniu ir individualiu/studijų programos lygmeniu. Nacionalinio lygmens teisės aktai individualų lygmenį gali veikti tiesiogiai arba per pokyčius institucijos lygmenyje.
Kolegijos veiklos tobulinimas reiškia:
  • instituciniame lygmenyje – tinkamą Kolegijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą ir rezultatų užtikrinimą kintančiomis sąlygomis, grindžiamą veiksmingu žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, finansų ir komunikacijos valdymu;
  • individualiame lygmenyje – aukštojo mokslo dalyvių (studentų, dėstytojų, administracijos) gebėjimų ir kompetencijų, svarbių profesinei, visuomeninei veiklai ir saviraiškai, plėtotę, užtikrinant tinkamas studijų ir (arba) kvalifikacijos tobulinimo sąlygas.