Projektai


VYKDOMAS PROJEKTAS


   Projektas „Vilniaus kolegijos kokybės vadybos sistemos tobulinimas", Projekto SFMIS Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K-02-023 finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, remiantis 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą" įgyvendinimo VP1-2.1-ŠMM-04-K priemonę „Studijų sistemos efektyvumo didinimas". Projekte numatoma parengti aktualų vidinės studijų kokybės vadybos (VSKVS) modelį ir jo realizavimo priemones bei plėtoti kolegijos administracijos darbuotojų specialiuosius gebėjimus studijų kokybės vadybos uždaviniams įgyvendinti.

Projekto tikslinė grupė – mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai – kolegijos administracijos ir jos padalinių darbuotojai, atsakingi už vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimą, tobulinimą ir įgyvendinimą.

Projekto rezultatai
  • Atliktas esamos studijų kokybės vadybos sistemos atitikties Lietuvos studijų reformos poreikiams ir EAME studijų kokybės užtikrinimo nuostatoms įvertinimas;
  • Parengtas VSKVS modelis;
  • Parengtas VSKVS Kokybės vadovas;
  • Sukurta ir įdiegta VSKVS integruota informacinė sistema;
  • Sukurtas VSKVS komponentas Vilniaus kolegijos interneto svetainėje;
  • Organizuoti mokymai kolegijos ir jos padalinių administracijos darbuotojams;
  • Įvertinti integruotos plėtros strategijos įgyvendinimo rezultatai, taikant VSKVS.

   Efektyviai veikianti kolegijos VSKVS sukurs prielaidas patikima ir išsamia veiklos analize pagrįsti kolegijos plėtrą ir ugdyti jos kokybės kultūrą.

ĮVYKDYTAS PROJEKTAS


  ES Struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Vilniaus kolegijos kokybės užtikrinimo sistemos plėtra" (įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.4 priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas") įgyvendintas (2006 m. lapkritis – 2008 m. balandis).

Politinė teisinė aplinka

   Vilniaus kolegija, kaip aukštojo mokslo institucija, yra atsakinga už vidinės kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimą, įgyvendinimą ir nuolatinį jos tobulinimą, nes kolegija:
  1. Siekia būti konkurencinga šalies ir tarptautinėje švietimo rinkoje.
  2. Yra atskaitinga studentams, akademiniam personalui, kitiems socialiniams dalininkams, visuomenei ir valstybei.
  3. Siekia nuolat gerinti savo veiklos kokybę.
   2004 m. birželio 9 d. Akademinės tarybos posėdyje buvo svarstoma ir pritarta studijų kokybės užtikrinimo tvarkai, pagrįstai veiklos savianalize.
   2005 m. vyko išorinis Kolegijos veiklos vertinimas. Tarp verinamų veiklos sričių buvo „Vidinė veiklos kokybės užtikrinimo sistema". Veiklos sritis įvertinta teigiamai, tačiau, įvertinus sistemos racionalumą ir veiksmingumą, nurodyti tobulintini aspektai:
  • Nepakankama informacijos apie kokybės užtikrinimą sklaida tarp kolegijos padalinių. Vidiniai ištekliai nepakankamai naudojami duomenims skleisti.
  • Nepakankamai skleidžiama geroji patirtis tarp bendruomenės narių, nelavinami narių įgūdžiai fiksuoti pasiekimus bei atlikti veiklos savianalizę.
  • Atskirų studijų krypčių programų ir jų realizavimo vertinimo kriterijai nėra aiškiai suformuluoti ir dokumentuoti.
  • Centralizuotai nekaupiami kiekybiniai kokybės rodikliai, apklausų rezultatų duomenys ( nėra kompiuterizuotos duomenų bazės).
   Seimo tvirtinimui pateiktame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekte  46 straipsnis Vidinis mokslo ir studijų institucijų veiklų kokybės užtikrinimas įpareigoja sukurti, įteisinti bei įgyvendinti veiklos kokybės gerinimo strategiją, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančias užtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę, nuolat skelbti kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas kvalifikacijas, nuomones apie studijų kokybę.
Aukštojo mokslo institucijoms suteikta autonomija neatsiejama nuo atskaitingumo. Nors valstybė, leisdama įstatymus, kitus teisinius aktus bei skirdama finansavimą aukštojo mokslo institucijoms, siekia sudaryti kokybiškas veiklos sąlygas, tačiau bet kokiu atveju didesnė atsakomybė užtikrinant aukštojo mokslo kokybę tenka pačiai institucijai. Kolegija privalo būti atskaitinga studijas finansuojančioms suinteresuotosioms grupėms ir valstybei, studentams, kurie tas studijas renkasi ir naudojasi teikiamomis paslaugomis, darbo rinkai, kuriai reikalingi tinkamai parengti specialistai.
 
Vidinė kokybės užtikrinimo sistema ir jos įgyvendinimas

   Aukštojo mokslo institucijos vidinė kokybės užtikrinimo sistema - tai tarpusavyje susijusių priemonių, padedančių užtikrinti kolegijos veiklos kokybę, visuma. Konkurencingumas, atskaitingumas, atsakomybė, nuolatinio veiklos tobulinimo būtinybė - pagrindinės varomosios jėgos, verčiančios kolegiją kurti ir įgyvendinti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, ieškoti efektyviausių sprendimų, gerinančių kolegijos veiklą bei plėtojančių jos kokybės kultūrą.
   Kolegijoje diegiama vidinė kokybės užtikrinimo sistema, pagal nuolat tobulinamą kokybės vadybos modelį, kuriame integruoti Visuotinės kokybės vadybos, palyginamumo (Benchmarking) ir ISO 9001 kokybės vadybos principai. Šio modelio funkcionavimas yra cikliškas, o įgyvendinamas jis per savęs vertinimą ir palyginamumą. Vidinės kokybė užtikrinimo sistemos paskirtis - nuolatinis kolegijos veiklos gerinimas.
   Vilniaus kolegijos vidinė kokybės užtikrinimo sistema realizuojama per vertinimo ir kokybės valdymo procedūras. Sistemai būdingi klasikiniai vadybos procesai: planavimas, organizavimas, įgyvendinimas ir kontrolė. Itin didelis dėmesys skiriamas grįžtamajam ryšiui.
Remiantis šia filosofija, Vilniaus kolegijoje kokybės gerinimo procesas yra ilgalaikis, nenutrūkstantis. Kolegijos paslaugų vartotojai (tiek viduje, tiek išorėje) laikomi svarbiausia institucijos dalimi, o jų poreikiai ir lūkesčiai yra nuolat tiriami, siekiant juos patenkinti. Vadovai operatyviai reaguoja į iškilusias problemas į kolegijos veiklos gerinimą įtraukdami visus kolegijos bendruomenės narius. Kadangi visuotinės kokybės vadybos pagrindinis tikslas - vartotojų poreikių tenkinimas, todėl visa kolegijos vidinė kokybės užtikrinimo sistema tikslingai kreipiama šiam tikslui įgyvendinti. Pasirinkta Visuotinės kokybės vadybos filosofija sąlygoja kolegijos lankstumą, dinamiškumą, jos greitesnį prisitaikymą prie nuolat kintančių sąlygų.
   Vilniaus kolegijoje vidinė kokybės užtikrinimo sistema įgyvenama atliekant - savęs vertinimą, kurio svarbiausiu etapu laikoma savianalizė. Prieš imantis savianalizės, suplanuojamas savęs vertinimo procesas, renkami ir sisteminami duomenys. Kolegijoje taip pat atliekamas įvairių veiklos sričių rodiklių lyginimas tiek viduje tarp skirtingų padalinių, tiek ir su kitų aukštųjų mokyklų veiklos rodikliais.
   Savęs vertinimo procesas Vilniaus kolegijoje vyksta sistemingai, tam tikrais ciklais: visi padaliniai, tarnybos, dėstytojai vertina savo ankstesniųjų metų veiklą pagal parengtas veiklos savianalizės formas (parengtos dėstytojo ir katedros veiklos savianalizės rekomendacijos, fakulteto veiklos savianalizės forma). Jie analizuoja savo veiklą pagal kolegijos išskirtas veiklos sritis valdymas, studijos ir  studentų pasiekimai, žmogiškieji ištekliai, taikomoji mokslinė ir meninė veikla, materialieji ir finansiniai ištekliai, tarptautiniai ryšiai, vidinė kokybės užtikrinimo sistema, institucijos įvaizdis ir kultūra. Kiekviena veiklos sritis yra apibrėžta tam tikrais veiklos kriterijais ir rodikliais. 
   Vidinis kokybės užtikrinimas neatsiejamai susijęs su išorine aplinka. Socialiniai dalininkai, švietimo rinka, valstybė, visuomenė bei globalizacijos procesai daro didelę įtaką ir kolegijoje vykstančių procesų kokybei.
   Atlikus dėstytojo, katedros, fakulteto, kolegijos veiklos savianalizę, atskleidžiami atitinkamos veiklos srities privalumai, gerintini aspektai, galimybės ir grėsmės, pateikiami gerosios patirties pavyzdžiai, palyginami atskiri kolegijos ir jos padalinių veiklos rodikliai, nustatomos prioritetinės gerinimo kryptys, sudaromas veiksmų planas kokybei gerinti.
   Savęs vertinimas kolegijoje grindžiamas pagrįstų ir patikimų duomenų rinkimu, jų sisteminimu ir analize. Dėl šios priežasties dažnai kyla savianalizės objektyvumo, atvirumo, patikimumo ir analitiškumo problemų įvairiais lygmenimis. Nepatikimi duomenys trukdo išsamiau pažvelgti į analizuojamos veiklos srities privalumus ir trūkumus. Ši problema susijusi su kokybės kultūros plėtojimu organizacijoje.     Kokybės kultūra remiantis Vilniaus kolegijos patirtimi, daro didžiausią įtaką sėkmingam kolegijos vidinės kokybės užtikrinimo sistemos funkcionavimui.
   Vilniaus kolegijoje kokybės kultūra plėtojama organizuojant mokymus, rengiant seminarus, atviras paskaitas, debatus. Kokybės klausimai nagrinėjami ir kolegijos vadovų susirinkimuose, nuolat  aptariami bendruomenėje. Kokybės užtikrinimo sistemos veiksmingumo laipsnis priklauso ne tik nuo vadovų, bet ir nuo vidinės kiekvieno darbuotojo paskatos siekti kokybiškos veiklos, kiekvieno bendruomenės nario atsakomybės laipsnio už savo veiklos kokybę. Atsakomybės už savo veiklą ir jos rezultatus stiprinimas tampa vienas iš svarbiausių kokybės kultūros plėtojimo kolegijoje aspektų.

Ekonominiai veiksniai

   Kolegijos sėkmingas ekonominis vystymasis tiesiogiai priklauso nuo valstybės biudžeto asignavimų. Kolegija sėkmingai naudojasi galimybe finansinius išteklius papildyti ES struktūrinių fondų parama per rengiamus projektus. Vykdomas projektas „Vilniaus kolegijos kokybes užtikrinimo sistemos plėtra", kurio metu buvo sudarytos galimybės akademiniam personalui tobulinti kvalifikaciją kokybės vadybos, asmeninių vadybinių ir administracinių gebėjimų srityje. Kolegijos vidinė kokybės užtikrinimo sistema formalizuojama, sudaromos darbo grupės įvairiems klausimams spręsti, dokumentams rengti.

Darbo grupės parengė Kokybės vadovo (Atsisiųsti) ir Kolegijos savianalizės rengimo metodinių rekomendacijų (Atsisiųsti) (pagal dokumente pateiktas dėstytojo, katedros, fakulteto ataskaitų formas jau buvo teikiamos ataskaitos 2007 m.), Kolegijos veiklos kokybes kriterijų ir rodiklių rinkinio projektus (Atsisiųsti).

Parengti pagrindines kolegijos veiklas reglamentuojančių procesų aprašų projektai:

  • studijų programų valdymas; 
  • studijų proceso valdymas; 
  • paramos studentams valdymas; 
  • mokslo taikomosios veiklos valdymas; 
  • išorinių ryšių ir tarptautinių mainų valdymas;
  • ir pagalbines veiklas reglamentuojančių procesų aprašų projektai.

Parengti pagalbines kolegijos veiklas reglamentuojančių procesų aprašų projektai:

  • dokumentų ir duomenų valdymas;
  • materialiųjų išteklių valdymas;
  • personalo vadyba;
  • finansinių išteklių valdymas;
  • vidaus audito valdymas;
  • darbų saugos organizavimas, parengtis avarijoms.