Kriterijai ir kokybiniai rodikliai


Kriterijai ir kokybiniai rodikliai

Kriterijus yra reikalavimų ir sąlygų charakteristika, kuria grindžiamas tam tikro tikslo ir (arba) nuostatos įgyvendinimo kokybinis ir (arba) kiekybinis įvertinimas. Kriterijus parodo, į kurias reiškinio savybes reikia atkreipti dėmesį, vertinant strateginių uždavinių įgyvendinimo sąlygotus pokyčius. Kriterijus yra orientuotas į ateitį, t.y. atspindi ne tiek esamą būklę, kiek studijų sistemos plėtros perspektyvą (laukiamą rezultatą)i. Dėl kokybės kriterijų turėtų sutarti visos suinteresuotos šalys: šiuo požiūriu, kriterijus susieja vertinimo konceptualųjį strateginį ir praktinį aspektus.
Kriterijaus savybes paaiškina, detalizuoja kokybiniai rodikliai. Kokybinis rodiklis – aprašymas arba rangavimas – apibūdina reiškinio (tendencijos) savybes. Kiekybinis rodiklis – skaičius ir (arba) santykis – rodo reiškinio (tendencijos) mastą; kiekybinį rodiklį reikėtų skirti nuo standarto – skaičiais išreikšto reikalavimo (priimtino rezultato).
Kolegijos veiklos vertinimo ir studijų programų vertinimo kriterijai yra derinami su Kolegijos strateginiais siekiniais ir atitinkamais išorinio vertinimo (akreditavimo) kriterijais.

1 pav. Strateginio valdymo, kokybės vadybos ir išorinio vertinimo sąveika


Kolegijos veiklai apibūdinti naudojami keturių kategorijų kokybiniai rodikliai:
Konteksto rodikliai – apibūdina, kokioje specifiškoje aplinkoje (socialinėje, ekonominėje, politinėje, geografinėje ir kt.) yra formuojama ir įgyvendinama aukštojo mokslo politika ir (arba) vykdoma aukštosios mokyklos veikla ir (arba) mokymosi/studijų programos veikla.
Indėlio (įeities) rodikliai– apibūdina teisės aktus, žmogiškuosius išteklius, organizacinę struktūrą, infrastruktūrą, finansavimą, skirtą aukštojo mokslo politikai ir (arba) aukštosios mokyklos veiklai ir (arba) mokymosi/studijų programos veiklai įgyvendinti.
Proceso rodikliai – apibūdina sprendimų priėmimo, aukštosios mokyklos veiklos ir mokymosi/studijų programos vykdymo ypatumus ir (arba) administravimo veiklą.
Rezultato rodikliai – apibūdina realius pasiekimus ir (arba) rezultatus, instituciniu ir individualiu lygmeniu.
Kokybiniai rodikliai turėtų būti formuluojami atsižvelgus į Kolegijos plėtros perspektyvą ir neapsiriboti įprastais ir (arba) lengvai prieinamais duomenimis. Kita vertus, rodikliai gali būti veiksmingai panaudojami tik tada, kai jie sudaro suderintų indėlio, proceso ir rezultatų rodiklių rinkinį; konteksto rodikliai padeda juos interpretuoti.
Vertinant aukštosios mokyklos veiklą, paprastai analizuojamas:
  • rezultatyvumas, tinkamumas(angl. effectiveness) – vertinamosios veiklos indėlio ir (arba) rezultato adekvatumas numatytiems tikslams;
  • veiksmingumas (angl. efficiency) –vertinamosios veiklos (proceso) realizavimas tinkamu būdu, laikantis nustatytos tvarkos.
Vertinimo pagal kokybinius rodiklius metodai nesiskiria nuo įprastų socialinių tyrimų metodų – tai dokumentų analizė, antrinių šaltinių (ataskaitų) analizė, apklausa/sociologinis tyrimas, duomenų (taip pat ir statistikos) analizė, interviu, lyginamoji analizė, stiprybių– silpnybių analizė ir kiti.
Skirtingai nei kiekybinių rodiklių atveju, kokybinis (ekspertinis) vertinimas priklauso nuo vertinamosios srities ypatumų. Gali būti vertinama atitiktis nustatytiems ir (arba) pasirinktiems siekiniams, tinkamumas įgyvendinti deleguotus ir (arba) pasirinktus į(si)pareigojimus, pakankamumas tam tikromis apibrėžtomis sąlygomis įgyvendinti tikslus ir uždavinius. Vertinant proceso rodiklius rekomenduojama suformuluoti silpnybes ir stiprybes.
Išsamus Kolegijos veiklos vertinimui taikytinų kriterijų ir rodiklių sąvadas pagal vertinamąsias sritis pateiktas Kriterijų ir kokybinių rodiklių sąvade. Interpretuojant konkrečius rodiklius svarbu atkreipti dėmesį į tos vertinamosios srities esmines charakteristikas bei atitinkamus Kolegijos uždavinius.