Darnus vystymasis


PASAULINIS SUSITARIMAS: SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS PRINCIPAI AUKŠTAJAME MOKSLE


Darnaus vystymosi strateginių nuostatų įgyvendinimas Kolegijos veikloje remiasi Pasaulinio susitarimo orientyrais aukštosioms mokykloms. Jungtinių Tautų socialiai atsakingos veiklos tinklas Pasaulinis susitarimas (angl. – Global Compact) yra laisvanoriška iniciatyva, jungianti organizacijas ir jų dalininkus visuomenės darnaus vystymosi siekiams įgyvendinti ir pilietiškumui plėtoti.
Pasaulio valstybių vadovų susitikime „Rio+20", vykusiame 2012 m. Rio de Žaneire (Brazilijoje) įsijungti į šio tinklo veiklą buvo pakviestos aukštosios mokyklos.

Darnus vystymasis: Kolegijos strategija

Siekinys

Plėtojamas lygiateisis darbuotojų ir studentų bendradarbiavimas puoselėjant institucijos kultūrą, kurioje vertinamas profesionalumas, tolerancija ir socialinis teisingumas.
 
Uždaviniai

Plėtoti mokslo taikomuosius tyrimus ir eksperimentinę veiklą, atsižvelgiant į Kolegijos, regiono, šalies poreikius.
Užtikrinti ir plėtoti mokslo žinių, taikomosios ir meninės veiklos sklaidą regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
Atnaujinti ir rengti naujas studijų programas, tenkinančias šalies ekonomikos, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir darbo rinkos poreikius.

Darnaus vystymosi raiška aukštojoje mokykloje:

  • darnaus vystymosi problemų tyrimai ir inovacijos;
  • į darnų vystymąsi orientuota praktinė veikla (išteklių tausojimas; "žalieji” pirkimai, transporto strategija, atliekų kiekio mažinimas ir rūšiavimas, gyvensenos kaita ir pan.;
  • darnaus vystymosi koncepcija studijų dalykuose;
  • dalyvavimas vietos bendruomenės/miesto darnaus vystymosi veiklose.

Pasaulinio susitarimo veiklos pagrindas – 10 principų 4 srityse:

1. žmogaus teisės;
2. darbuotojų teisės;
3. aplinkos apsauga;
4. kova su korupcija.

Žmogaus teisės

1 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos remtų ir gerbtų žmogaus teises savo įtakos sferoje;
2 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų.

Aukštosios mokyklos įsipareigoja gerbti prigimtines žmogaus teises (pavyzdžiui, išsilavinimo ar žodžio laisvės) ne tik institucijoje, bet ir visoje savo įtakos sferoje – nepriklausomai nuo rasės, tautybės, įsitikinimų, socialinės kilmės ar statuso. Žmogaus teisių puoselėjimas gali reikštis per:
 
  • studentų priėmimo sąlygas;
  • aukštosios mokyklos bendruomenės darbo/studijavimo sąlygas;
  • nediskriminavimą;
  • saviraišką,
  • dalyvavimą valdyme;
  • pagarbą vietos kultūrai ir tarpkultūrinį bendravimą.

Darbuotojų teisės

3 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos remtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas;
4 principas: Siekiama panaikinti bet kokį privalomąjį ar priverstinį darbą;
5 principas: Siekiama panaikinti vaikų darbą;
6 principas: Siekiama panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ir profesija.

Darbuotojų teisės aukštojoje mokykloje suprantamos kaip akademinės bendruomenės – darbuotojų ir studentų – teisės. Jos gali reikštis per:
 
  • laisvę kurti asociacijas ir kitokias organizacijas;
  • akademinių ginčų sprendimą;
  • studijų reglamentą;
  • neįgaliųjų darbo/studijų taisykles;
  • darbo ir poilsio/gyvenimo sąlygas;
  • darbo aplinkos, sveikatos ir saugos klausimus.

Aplinkos apsauga

7 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos remtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą;
8 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos imtųsi iniciatyvų aplinkosauginei atsakomybei didinti;
9 principas: Siekiama, kad verslo organizacijos skatintų aplinkai palankių technologijų vystymąsi ir sklaidą.

Aukštosios mokyklos įsipareigoja užtikrinti, kad jų veikla nekels pavojaus žmonėms ir aplinkai. Aplinką tausojanti veikla gali reikštis per:

  • išteklių vartojimo modelius;
  • transporto, atliekų perdirbimo, maitinimo paslaugų strategiją ir programas;
  • „žaliųjų " pirkimų praktiką;
  • išteklių (vandens, energijos, kt.) tausojimo ir taršos/atliekų mažinimo programas;
  • klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones.

Kova su korupcija

10 principas: Verslo organizacijos turi kovoti prieš visas korupcijos formas.
Korupcija, apibrėžiama kaip piktnaudžiavimas pasitikėjimu dėl asmeninės naudos, gali būti įvairaus masto – nuo pasinaudojimo įtaka iki papirkimo. Korupcija kelia grėsmę aukštosios mokyklos reputacijai ir didina teisinę, finansinę ir kitokią riziką.

Kova su korupcija gali reikštis per:

  • finansinį skaidrumą ir atskaitomybę (pavyzdžiui, dėl studentų įmokų ar labdaros panaudojimo);
  • viešuosius pirkimus;
  • aiškias studentų ir darbuotojų atrankos ir skatinimo taisykles;
  • objektyvius egzaminų vertinimus;
  • priemones prieš nusirašinėjimą, plagiatą ir mokslinių rezultatų falsifikavimą.

Kolegijos įtaka visuomenės raidai – socialinei, kultūros, ekonomikos, aplinkos apsaugos plėtotei:

  • mokslo populiarinimas ir mokslinių tyrimų rezultatų komunikacija – visuomenei, suinteresuotoms šalims, susijusių sektorių/ sričių politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms;
  • užsakomieji taikomieji tyrimai ir (ar) mokslinių tyrimų rezultatų perteikimas verslo įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, valstybės institucijoms;
  • moderniosios kultūros ir kultūros paveldo komunikacija, dalyvavimas kultūriniame gyvenime vietos, nacionaliniu, tarptautiniu mastu;
  • veikla, orientuota į socialinės atskirties grupes, institucijos viduje ir išorėje, specialiųjų paslaugų (konsultacijų) ir paramos teikimas už institucijos ribų.